Naujienos

Lietuvos Rizikos ir Privataus kapitalo asociacija

VŽ: Iki 700 mln. Eur vertės fondų idėja Vyriausybei: trūksta tik kvietimo

Paulius Čiulada

Verslo gelbėjimui galima panaudoti ne tik valstybės, bet ir laisvas privačias lėšas, kurias bent jau privataus ir rizikos kapitalo fondai skaičiuoja šimtais milijonų.
Nors fondai labdara nesuinteresuoti, juos galimai domintų investavimas net ir į labiausiai nukentėjusius verslus vyriausybei suteikiant tam tikrų garantijų.
Realių valstybės ir fondų bendradarbiavimo pavyzdžių yra, fondai laukia tik vyriausybės kvietimo pradėti diskusijas.

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo fondai, kurie turi neįdarbinę apie 700 mln. Eur, bent dalį lėšų galėtų investuoti į krizės paveiktus verslus ir tapti dar vienu ekonomikos skatinimo atsaku per pandemijos krizę, tik Vyriausybė pati to turi norėti ir parodyti iniciatyvą, interviu VŽ teigia Simonas Gustainis, didžiausios Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ vadovaujantis partneris. Jis pasakoja, kokiomis nuotaikomis dabar gyvena fondai ir jų valdomi verslai. Savo poziciją dėl galimo investavimo kartu su valstybe pateikia ir kiti rinkos dalyviai.

Lietuvoje pastaruoju metu daug kalbama, kokie finansiniai ištekliai pasiekiami ne geriausius laikus išgyvenančiam verslui, ir dažniausiai omenyje turima valstybė. Bet juk nemenkus finansinius resursus, kurie galėtų būti nukreipti į verslą, valdo ir privataus bei rizikos kapitalo fondai?

Rinkos dalyvių duomenys rodo, kad šiuo metu daugiau nei 30 Lietuvoje veikiančių privataus ir rizikos kapitalo fondų turimas kapitalo, skirto investuoti, portfelis, kitaip dar vadinamas „dry powder“, yra maždaug 700 mln. Eur. Beje, šis rodiklis – didžiausias istorijoje.

Tai galėtų būti nemenka finansinė injekcija verslui, šiuo metu iš Vyriausybės žadėtų milijardų gaunančiam tik trupinius.

Taip, pagal visą savo investavimo potencialą privatūs ir rizikos kapitalo fondai pajėgūs investuoti net daugiau, nei valstybė šiuo metu numačiusi lėšų įvairioms gelbėjimo programoms. Pridėjus skolintą kapitalą, bendra investicijų portfelio vertė galėtų padvigubėti. Nors bankai paskolų įsigijimams dabar dalyti ir nelabai linkę, tuos 700 mln. Eur tikrai būtų galima dauginti bent iš 1,5–2 kartų.

Ar tie finansuotojai, kurie tokiems kaip „BaltCap“ davė pinigų (pirmiausia kalbu apie tarptautines finansines institucijas), paskelbus pandemiją pateikė kokių nors nurodymų, kaip jums reikėtų elgtis toliau? Ar valdytojams palikta visiška sprendimų priėmimo laisvė?

Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2020/04/27/iki-700-mln-eur-vertes-fonduideja-vyriausybei-truksta-tik-kvietimo#ixzz6KnMSh95k

Daugiau naujienų:

LitCapital sėkmingai realizavo UAB NNL LT investiciją
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija: nauja valdyba, iššūkiai ir pagalba verslui
Lietuvos bankas apibendrino įvairių šaltinių skelbiamus operatyvius darbo, energetikos ir finansų rinkų duomenis
VERSLO ISTORIJOS
Lietuva – finansinių technologijų rinkos lyderė Europos Sąjungoje
Apklausa: startuoliai palankiai vertina Lietuvos ekosistemą, bet stokoja finansavimo
„Practica Capital“ rizikos kapitalo fondas investavo į Latvijos startuolį „Edurio“
Investicijoms į startuolius – palankesnės sąlygos
VŽ: Padengusi virš 3 mln. Eur įsipareigojimų „Saurida“ baigė restruktūrizavimą
„INVL Baltic Sea Growth Fund“ fondo dydis baigus platinimą pasiekė 165 mln. eurų