Pernai Lietuvoje buvo skirtas beveik 100 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšų finansavimas 7 Ūkio ministerijos priemonėms, pagal kurias turėtų būti įsteigti nauji rizikos ir privataus kapitalo fondai, tokiu būdu sukuriant prielaidas nuosekliam rinkos augimui. Į šiuos fondus planuojama pritraukti apytiksliai 40 proc. privačių lėšų, todėl vien pernai skirtas finansavimas sudarys maždaug 140 mln. eurų skirtų investicijoms į verslą. Ir nors metinėje Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) rinkos apžvalgoje konstatuojama, kad Baltijos fondų rinkos ekosistemos plėtros pagrindu vis dar išlieka ES bei nacionalinių biudžetų lėšos, privataus kapitalo investicijų augimas tampa akivaizdžia tendencija.

2015 metai Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo rinkos dalyviams buvo kupini neapibrėžtumo, kadangi pagal JEREMIE iniciatyvą Lietuvoje veiklą vykdančių ir investuojančių fondų investavimo laikotarpis ėjo į pabaigą, o naujų rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimo pradžia gerokai užsitęsė. Tačiau praėjusių metų paskutiniame ketvirtyje „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dėl 4 rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimo, situacija ėmė keistis.

Šioms priemonėms planuojama skirti iki 58,8 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Ankstyvos stadijos ir plėtros fondo įgyvendinimui INVEGA taip pat atrinko UAB „Robos Capital“  bei įsteigė komanditinę ūkinę bendriją (KŪB) „Koinvesticinis fondas“. Abiem fondams planuojama skirti šiek tiek daugiau nei 34 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšų. Šios iniciatyvos yra gera žinia inovatyvius produktus ir paslaugas kuriantiems startuoliams, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

„Akivaizdu, kad 2016 –2017 metai bei, manoma, kad dalis 2018 metų bus skirta fondų valdytojų atrankos bei privačių lėšų pritraukimo į fondus procesams. Atsižvelgiant į tai, įmonės, svarstančios pritraukti rizikos kapitalo investicijas, namų darbus jau turėtų pradėti šiandien“ – sako Arvydas Saročka, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas.

Šios aktualijos atsispindi ir rinkos tyrime, kuris rodo, kad rinkoje traukiantis rizikos kapitalo investicijoms bei tik vienam kitam fondui išliekant aktyviam investuotojui per 2016 metus (aktyviausiais tarp fondų išliko Practica Capital valdomi fondai, kurių investicinis laikotarpis baigėsi tik 2016 metų pabaigoje) – investicijų skaičius bei investuotinas kapitalas mažėja, palyginti su aktyviausiu investiciniu laikotarpiu 2012–2014 metais. Vidutinis investicijų dydis į įmonę siekė tik šiek tiek daugiau nei 0,43 mln. eurų (piko laikotarpiu 0,84–0,94 mln. eurų), kas rodo, kad aktyviausias JEREMIE fondų investicinis laikotarpis buvo fondų investavimo pradžioje, kuomet itin aktyviose investicijų paieškose dominavo ir plėtros fondai.

Palyginus Lietuvoje ir Europoje veiklą vykdančių rizikos kapitalo fondų investicijų pasiskirstymą pagal sektorius, tendencijos išlieka labai panašios – pagrindiniai sektoriai pritraukiantys didžiausią kiekį lėšų Lietuvoje ir Europoje yra vartojimo prekės ir paslaugos, ICT (informacijos ir ryšių technologijos) bei verslo produktai ir paslaugos. Tokie patys rodikliai vyrauja vertinant investicijas pagal investicijų skaičių vienetais. Visgi pagal investicijas sumine išraiška Lietuvoje pirmauja verslo produktų ir paslaugų sektorius, o pagal investicijų skaičių – ICT.

Vertinant Baltijos inovacijų fondo (BIF) lėšomis finansuojamo rizikos kapitalo „Karma Ventures“ fondo investicijas, jos visos yra nukreiptos į ICT sektorių, o tai yra teigiama tendencija, atsižvelgiant į tai, kad ICT jau kelinti metai yra identifikuojami kaip vienas iš nedaugelių priskirtinų prie „ateities“ sektorių, kurių proveržis ir plėtra prisidės prie ekonominės gerovės augimo. Tai dar vienas Baltijos šalių „arkliukas“, kuriuo daug talentingų jaunų startuolių galėtų ir turėtų pasinaudoti, tuo labiau įžvelgiant akivaizdų rizikos kapitalo fondų palankumą.

Taigi ateitis rodosi šviesi rizikos ir privataus kapitalo fondo dalyviams Baltijos šalyse. Pensijų fondai tampa kur kas atviresni atseikėdami vis didesnę portfelio dalį rizikos kapitalo investicijoms. Baltijos inovacijų fondo struktūroje pensijų fondai jau sudaro pusę planuojamų pritraukti privačių investuotojų sumos, t.y. 122 mln. eurų iš planuojamų sugeneruoti 254 mln. eurų privačių lėšų. Daugiau nei 60 mln. eurų buvo investuota į daugiau nei 100 inovatyvių startuolių, mažas ir vidutines įmones per JEREMIE iniciatyvą Lietuvoje.

Tad belieka tikėtis, kad neilgai trukus turėsime istorijų apie užgimstančius vienaragius (startuolius, pritraukusius milijardą investicijų), kurie garsins Baltijos šalių rizikos ir privataus kapitalo rinką Europoje ir už jos ribų.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo Baltijos šalių rinkos tyrimą galite parsisiųsti ČIA