Inga MILIAUSKIENĖ

inga-miliauskiene

Populiarūs reiškiniai turi kiek erzinančią ypatybę labai greitai apaugti niekuo nepagrįstais lūkesčiais, mitais, palyginimais ir prognozėmis. Nebūtinai neigiamais, kartais lūkesčiai ir vertinimai būna pernelyg optimistiški. Lietuvos startuolių ekosistemos kūrimasis – klasikinis tokio reiškinio pavyzdys.

Pirmoje startuolių rinkos kūrimosi fazėje buvo daugiau triukšmo ir mados nei realaus veiksmo, antrojoje – daugiau nusivylimo ir lyginimosi su Estija nei blaivios analizės. Abiejose fazėse buvo pakankamai rizikos kapitalo rinkos dalyvių investicijų, priešingai nei daugelis įsivaizduoja.

 

Šiandien nenusileidžiame Estijai

Turime suprasti, kad nors daugelis to dar nepastebi, Lietuvoje formuojasi sveika ir gyvybinga startuolių ekosistema be aiškiai išreikštų dominuojančių segmentų. Šioje ekosistemoje yra tiek Lietuvos ir užsienio fondų bei valstybės organizuojamo kapitalo, kad ekosistemos kraujotaka normaliai funkcionuotų. O geriausiai viską pasako skaičiai.

Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, 2007–2008 m. buvo įkuriama po penkis startuolius per metus (nekalbame apie egzistuojančių įmonių kuriamas naujas ar nuo pagrindinės veiklos atskilusias startuolių atributų turinčias įmones), o 2014–2015 m. – jau po 100 visiškai naujų startuolių per metus. Investicijų į tokias įmones srautas beveik atkartojo rinkos judesius – iki 2010 m. išorinio kapitalo pritraukdavo tik pavieniai žaidėjai, 2013–2014 m. buvo sudaroma po 40 sandorių, 2015-aisiais – net 70. Panašiai augo ir agreguotos pritrauktų investicijų sumos.

Didžiausią įtaką augimui turėjo du veiksniai. Pirmasis labiau susijęs su startuolių skaičiaus augimu, antrasis – su „GetJar“ sėkme. Nepaisant šios bendrovės išpopuliarėjimo aplinkybių (net jos įkūrėjas Ilja Laursas prisipažino nelabai suprantantis, kodėl globaliai sėkmingas tapo „GetJar“, o ne šimtai panašių projektų), vietos verslininkai įsitikino, kad Lietuvos aukštųjų technologijų projektai gali sėkmingai veikti tarptautinėse rinkose, pritraukti iki tol Lietuvoje neįsivaizduojamo dydžio investicijų ir nenusileisti kitiems savo technologiniu talentu.

Šis puikus pavyzdys įkvėpė nemažai žmonių rizikuoti ir bandyti savo idėjas paversti verslu. Įkvepia iki šiol, nors „GetJar“ šlovės dienos liko toli praeityje.

 

Geriausias startuolių draugas – JEREMIE

Pati startuolio idėja yra universali, todėl Lietuvoje idėjų kapitalizavimu šiandien užsiima daugelio sričių atstovai. Rinka atrodo sveika ir įvairi, kuriama labai įvairaus profilio įmonių, pradedant didžiausių investicijų pritraukusiais ir daugiausia darbuotojų turinčiais el. komercijos startuoliais, produktyvumo ir bendradarbiavimo programėlėmis, žaidimų kūrėjais, baigiant mažesniais, tačiau daug potencialo turinčiais sektoriais, tokiais kaip biotechnologijos, debesų kompiuterija, didžiųjų duomenų ir medicinos technologijų bendrovės.

Antras veiksnys, lėmęs išorinio kapitalo pritraukimo proveržį, – JEREMIE iniciatyva, kuri buvo finansuojama 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos ES struktūrinių fondų lėšomis, dalis jų būtent ir buvo panaudota rizikos bei privataus kapitalo fondams Lietuvoje įsteigti, vienas šių fondų tikslų ir buvo skatinti tiesiogines investicijas į Lietuvos startuolius. Būtent jų atsiradimas rinkoje tiesiogiai ir netiesiogiai (kuriant verslo angelų, besidominčių investicijomis į aukštųjų technologijų įmones, tinklą ir investuojant kartu su jais) skatina rizikos kapitalo rinkos plėtrą.

Šis veiksnys buvo labai svarbus ir Lietuvos startuolių rinkai legalizuojantis globaliu mastu, JEREMIE tapo savotišku kokybės antspaudu, patvirtinančiu, kad ekosistema susikūrė ir veikia pagal įprastas žaidimo taisykles. Šis faktas lėmė užsienio rizikos kapitalo fondų susidomėjimą ir šiandien kokybiškų projektų pasiūla lietuviškoje startuolių rinkoje vilioja didelius užsienio žaidėjus atsirinkti perliukus, tai yra didžiausią potencialą turinčias įmones. Tiesa, tokie fondai investuoja ne ankstyvojoje stadijoje, o plėtros etape, kai investicijos daug didesnės bei suteikiama visokeriopa pagalba, pavyzdžiui, prieiga prie didžiųjų bendrovių vadovų, didelę patirtį specifinėse rinkose turinčių rinkodaros ar itin spartaus augimo valdymo specialistų įtraukimas į komandą.

Tokie investuotojai produktą iškart siekia išpopuliarinti arba parduoti tarptautinėse rinkose ir sukurti pasaulinio lygio bendrovę. Lietuvoje šiuo metu nei tiek kapitalo, nei žinių, kaip sukurti bei išpopuliarinti pasaulinio lygio produktą, nėra dėl labai paprastos priežasties – nėra buvę sėkmingų, kelių šimtų milijonų eurų vertės privačių įmonių pardavimo sandorių, „pagaminančių“ kelis ar keliolika labai turtingų žmonių, turinčių pasaulinės patirties ir norinčių gautus pinigus reinvestuoti į Lietuvos ekonomiką – toliau skatinti bei finansuoti startuolių kūrimą pritaikant įgytas žinias.

 

Estijos startuolių sėkmės pamatas – „Skype“

Štai čia ir praverstų Estijos pavyzdys, parodantis, kodėl Estijos startuolių ekosistema turėjo kur kas palankesnes starto pozicijas ir kodėl ji iki šiol laikoma geresne už Lietuvos.

Estijoje didžiausių investicijų pritraukiančios bendrovės, pavyzdžiui, „TransferWise“, yra įkurtos buvusių „Skype“ darbuotojų, o pagrindiniai ankstyvosios stadijos investuotojai yra verslo angelų sindikatai, sudaryti iš savo opcionus realizavusių „Skype“ darbuotojų.

Kol Lietuvos rinkoje nėra (ir vargu ar greitai bus) tokį finansinį pajėgumą ir patirties turinčių investuotojų, tiesiog būtina užtikrinti vertikalią finansavimo grandinę, tai yra turėti stiprią ankstyvosios stadijos investicijų rinką (kad ir dirbtinai sukurtą naudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus ar valstybės dotacijas), kuri užtikrintų galimybę naujoms idėjoms bei komandoms dirbti ir augti, kol jas perims tarptautinės praktikos turintis investuotojas ir padės tapti pasaulinio lygio bendrove. Tai paaiškina, kodėl Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija ir kitos asocijuotosios struktūros taip įkyriai kartoja, kad atsakingoms institucijoms reikėtų paskubėti kurti naujo ES paramos laikotarpio 2014–2020 m. paramą galinčią naudoti fondų infrastruktūrą. Viena vertus, be šios paramos bus sunku konkuruoti su didesnes vietos kapitalo pritraukimo galimybes turinčiais kaimynais, kita vertus, JEREMIE iniciatyva ir prieš tai buvusio laikotarpio fondų infrastruktūra suveikė kaip puikus katalizatorius – gerokai paspartino startuolių rinkos plėtrą.

Jei palygintume pastarųjų poros metų rezultatus, tai Lietuva nė kiek neatsiliko nuo Estijos, o pagal kai kuriuos rodiklius netgi lenkė šalį kaimynę. Štai, pavyzdžiui Lietuvos startuoliuose dirbančių darbuotojų skaičius yra 2 466, Estijoje – 2 295, Latvijoje – 550. Pagal bendras pritrauktas investicijas vis dar atsiliekame, tačiau skaičiai jau palyginami: Estijoje – 280 mln., Lietuvoje – 165 mln., Latvijoje – 103 mln. eurų.

Tiesa, Estija vis dar toli priekyje, jei šiuos skaičius palygintume su gyventojų skaičiumi. Tuomet estai mus lenkia atitinkamai keturis ir tris kartus. Galima sakyti, kad mažos šalys tokiam skaičiavimui kur kas patogesnės, o Estija startuolių rinkoje 2006–2009 m. veikė beveik viena, todėl turi geresnes starto pozicijas, tačiau tai bus tik dalis tiesos.

 

Norint proveržio, svarbiausia nesustoti

Kita dalis yra dvilypė. Pirma, tai nepakankamas kokybiškų idėjų ir jas įgyvendinti galinčių komandų skaičius, antra, vietos rizikos kapitalo, galinčio ir norinčio rizikuoti sunkiai prognozuojamoje rinkoje, trūkumas. Ši situacija primena garsiąją vištos ir kiaušinio dilemą – viena vertus, trūksta įgyvendinamų idėjų, nes nėra specifinio kapitalo, kita vertus, nėra specifinio kapitalo, nes trūksta įgyvendinamų idėjų.

Kaip jau buvo minėta, dažniausiai tokiais atvejais besivystančiose rinkose (Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje) matome principą „Fake it till you make it“, tai yra imamasi dirbtinai skatinti rinką valstybinių pinigų pagrindu, kol rinka pati įsisuka. Todėl Ūkio, Finansų ministerijos ir „Invegos“ kuriamas 179,6 mln. eurų Verslo finansavimo fondas yra svarbus stimulas rizikos kapitalo rinkai stiprinti.

Jei ši infrastruktūra netrukus pradės veikti, realu, kad Lietuva gali pasivyti Estiją vien todėl, kad prielaidos startuolių rinkai plėtotis yra panašios, tačiau Lietuva vien dėl savo dydžio turi daugiau potencialo. Nesakau, kad galime artimiausiais metais estus greitai pasivyti pagal išvestinius rodiklius, tačiau bendros investicijos ir startuolių skaičius Lietuvoje galėtų ir turėtų būti didesni.

Tiesa, čia svarbu nepamiršti dar vieno veiksnio – pardavimo (angl. exit) skaičiaus ir dydžio. Teisingas pardavimas paprastai reiškia gautos vertės reinvestavimą į naujus verslus. Estija pagal exit skaičių kol kas smarkiai lenkia lietuvius ir latvius (Estijoje – 15, Lietuvoje – 6, Latvijoje – 5). Dažniausiai tokių sandorių sumos nėra viešinamos, tačiau rinkoje sklando nuomonė, kad Estijoje agreguotos sumos viršija šimtus milijonų eurų, o Lietuvoje ir Latvijoje – tik dešimtis.

Skaičiuodami pirmųjų Estijos startuolių exit datas ir vėlesniais metais planuojamą įmonių pardavimą (žinant, kad dalis pinigų buvo reinvestuota į naująsias įmones), galime daryti išvadą, kad rinkos atsilikimas lygus apytiksliai penkeriems metams, o tai teorijoje dažnai prilyginama startuolio ciklui (nuo idėjos iki brandžios bendrovės). Žinant, kad Lietuvoje pirmieji reikšmingesni exit (įmonių, veikusių tarptautinėje rinkoje) atsirado 2012–2014 m., o rizikos kapitalo rinka, skatinama JEREMIE iniciatyvos, aktyviai investuoti pradėjo taip pat 2012–2013 m., Lietuvos startuolių pavasario galima tikėtis jau nuo kitų – 2017 – metų.

Ar taip iš tiesų įvyks ir ar tie exit bus tokie reikšmingi, kad duos postūmį ateities rinkos plėtrai, nežinia, tačiau šiuo metu rinkoje yra keli kandidatai, turintys stiprių tarptautinių investuotojų bei stiprių komandų, galinčių tai padaryti. Tada vėl skaičiuosime viščiukus, ir tikiuosi, kad pagal absoliučiuosius skaičius Lietuvos startuolių ekosistema bus išsiveržusi į priekį. Bet ne estus aplenkti svarbiausia. Svarbiausia suvokti, kad, išplėtoję šią ekosistemą ir sukūrę jai tvarų pamatą, galime pritraukti šimtus milijonų investicijų ir net sukurti inovatorių-investuotojų sluoksnį, kuris specializuosis investuoti į modernius technologinius sprendimus, o tai didins aukšto lygio specialistų, gaunančių gerokai didesnius atlyginimus, skaičių. Jei mums pavyks, tai bus naudinga visai Lietuvai. Tikėkimės, kad taip ir bus.

 

Straipsnis taip pat spausdinamas verslo žurnale “VALSTYBĖ” 2016 gegužė Nr. 5 (109)