Naujausi „Deloitte“ Vidurio Europos privataus kapitalo pasitikėjimo apklausos rezultatai rodo, jog investuotojų nuotaikos sandorių rinkoje išlieka pozityvios.

Du trečdaliai apklaustų investavimo specialistų mano, jog Vidurio Europos privataus kapitalo rinka ir toliau išliks tokia pat aktyvi, – tai aukščiausias užfiksuotas lygis per pastaruosius trejus metus. Beveik trečdalis respondentų (31 proc.) tikisi dar didesnio rinkos aktyvumo ir tik 2 proc. – mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – prognozuoja veiklos sulėtėjimą.

Du trečdaliai fondų valdytojų (69 proc.) teigė, jog per artimiausius mėnesius daugiausia dėmesio skirs pritraukto kapitalo alokavimui, t. y. naujų įmonių įsigijimams, – šios išvados sutampa su pastarųjų dvejų metų apklausos rezultatais.

Tokį investuotojų pasitikėjimą iš dalies lemia nusistovėjusios palankios sąlygos skolų rinkoje bei, lyginant su Vakarų Europa, sąlyginai mažesnis Vidurio Europos įmonių įsiskolinimo lygis. Trys ketvirtadaliai (74 proc.) investavimo profesionalų tikisi, jog skolinimosi galimybės ateinančiais mėnesiais išliks nepakitusios – 2017 m. rudenį atliktame tyrime taip manančių buvo 67 proc., o 21 proc. apklaustųjų tikėjosi geresnių skolinimosi galimybių.

„Per pastaruosius 18 mėnesių fiksuotas Vidurio Europos privataus kapitalo rinkos veiklos suaktyvėjimas, paskatintas stipraus Vidurio Europos ekonomikos augimo, ir toliau tęsis. Vietiniai privataus kapitalo fondai dažniau investuoja ir padeda auginti verslo įkūrėjų valdomus verslus, kai tuo tarpu užsienio investuotojai vis dažniau regione dairosi jau įsitvirtinusių bendrovių. Toks užsienio investuotojų susidomėjimas yra didelis įvertinimas vietinėms bendrovėms, kurioms pavyko išaugti į regionines įmones,“ – teigia „Deloitte“ Finansų konsultacijų partneris Baltijos šalims Linas Galvelė.

Sveikas įsiskolinimo lygis ir didėjantis susidomėjimas regionu lėmė pozityvius vertinimus, tačiau, anot apklaustųjų, kainų augimas galimai pasiekė aukščiausią lygį: beveik penktadalis (17 proc.) respondentų – dvigubai daugiau nei 2017 m. rudenį atliktame tyrime, kai ši dalis tesiekė vos 8 proc., – tikisi, kad per artimiausią pusmetį bendrovių pardavėjų lūkesčiai kainų atžvilgiu mažės. „Pardavėjų lūkesčių priartėjimas prie perkančiosios pusės lūkesčių yra dar vienas veiksnys, lemsiantis didesnį privataus kapitalo rinkos aktyvumą artimiausiu laikotarpiu,“ – teigia Linas Galvelė. Pasak jo, žvelgiant į Baltijos šalių rinką, pastebimos Vidurio Europos tendencijos: ypač didelis rinkos aktyvumas fiksuojamas energetikos infrastruktūros, prekybos bei finansinių paslaugų sektoriuose.

„Nepaisant to, jog didžiausia privataus kapitalo fondų konkurencija pritraukiant investicijas ir toliau numatoma rinkos lyderių segmente (57 proc.), dėl aktyvių valstybinių agentūrų pastangų bei vis dažniau išauginamų „vienaragio“ titulo vertų startuolių nuosekliai stiprėja 2015 m. išryškėjusi tendencija – privataus kapitalo investuotojų konkurencija startuolių segmente,“ – komentuoja Linas Galvelė. „Jei palyginsime 2018 m. gegužės ir 2017 m. lapkričio mėnesių apklausų rezultatus, pastebėsime, jog fondų, manančių, kad didžiausia konkurencija bus dėl investicijų į startuolius, dalis padidėjo 2 procentiniais punktais iki 12 proc.,” –pridūrė jis.