Europos Komisija, siekdama padėti šalims pertvarkyti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas, parengė Politikos rėmimo priemonę (toliau – PRP) pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“.
Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė išreiškė norą gauti paramos pagal PRP, nepriklausomų ekspertų grupė iš Vokietijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos kosultavosi su suinteresuotomis šalimis Lietuvoje ir pateikė savo rekomendacijas, kuriose raginama įgyvendinti labiau subalansuotą politiką, kad būtų panaikintos spragos ir neatitiktys, kliudančios platesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Ekspertų grupė taip pat nurodė įvairių būdų, kaip pritraukti į inovacijas orientuotų tiesioginių užsienio investicijų. Kiekvienoje rekomendacijoje pateikiamos išsamios gairės, laikotarpis ir pavyzdžiai, skirti įkvėpti reikiamus pokyčius.
Viena iš rekomendacijų yra sukurti ryšių tinklą, skirtą pritraukti tarptautines rizikos kapitalo investicijas į inovatyvias Lietuvos įmones. Lietuva yra įsipareigojusi didinti technologijų srities startuolių ekosistemą, todėl tam neabejotinai reikalinga parama pritraukiant rizikos ir privataus kapitalo investuotojus. Agentūros „Helsinki Business Hub“ sukurtas „VC Zone“ modelis (dabar vadinamas „Investors Services“) yra geras pavyzdys, kaip investicijų skatinimo plėtros agentūra gali vaidinti svarbų vaidmenį šiame procese. Šios iniciatyvos sukūrimą 2007 m. paskatino tai, kad Suomija buvo nedidelė šalis su tuo metu palyginti neišvystyta startuolių ekosistema, o tarptautiniai rizikos kapitalo fondai nesidomėjo nei Šiaurės, nei Baltijos regionu.

„VC Zone“ koncepcija:
• iš pradžių buvo sudarytas apie 70 rizikos kapitalo fondų iš Europos ir Šiaurės Amerikos sąrašas;
• „Helsinki Business Hub“ siųsdavo identifikuotiems rizikos kapitalo fondams informaciją apie įmones, kurios iš aprašymo atitikdavo jų kriterijus, t. y. „Helsinki Business Hub“ teikė žvalgybos ir kontaktų suvedimo paslaugas;
• jei rizikos kapitalo fondų atstovai nuspręsdavo atvykti į Suomiją, „Helsinki Business Hub“ organizuodavo aukšto lygio susitikimus – ne tik su įmonėmis, bet ir su vietine investuotojų bendruomene bei kitomis susijusiomis orgnizacijomis (pavyzdžiui, universitetais);
• paslaugos buvo teikiamos nemokamai.

„VC Zone“ modelio poveikis:
• visų pirma, padaugėjo rizikos kapitalo investicijų į Suomijos sartuolius skaičius. Nuo 2008 m. „VC Zone“ iniciatyvos dalyviai atliko 39 investicijas į suomiškas įmones, investicijų vertė buvo didesnė nei 230 mln. EUR. Iki 2014 m. „Helsinki Business Hub“ suorganizavo 130 susitikimų su užsienio rizikos kapitalo fondų atstovais;
• pagerėjo pačių investuotojų kokybė (jų patirtis, kontaktai ir žinomumas);
• ši iniciatyva buvo naudinga ir vietinei investuotojų bendruomenei plečiant naudingų kontaktų ratą.

Deja, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad kuri nors Lietuvos valstybinė agentūra aktyviai dalyvautų pritraukiant tarptautinius rizikos kapitalo fondus į Lietuvą, todėl Suomijos „VC Zone“ modelis galėtų būti puikus pavyzdys, nuo ko Lietuvos agentūros galėtų pradėti dirbti siekiant išplėsti rizikos kapitalo ekosistemą. Lietuvai patartina bendradarbiauti ir įgyvendinti bendras panašias iniciatyvas su kitomis regiono šalimis (Estija, Latvija, Lenkija ar Skandinavijos šalimis). Ekspertai taip pat akcentavo, kad labai svarbu, jog tokiose iniciatyvose aktyviai dalyvautų Lietuvos verslo angelų, rizikos ir privataus kapitalo bendruomenė.
Visą ataskaitą, skirtą Lietuvai pagal PRP, galite rasti čia: https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/28a97b83-aca0-11e7-837e-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-43020874.